ISO standartas – kol vienoms organizacijoms jau tapęs neatsiejama veiklos dalimi, kitiems šis tarptautinis kokybės, saugumo ir efektyvumo matas vis dar labiau abejonė nei galimybė. O kas, jei ISO standartai taptų atsakymu į daugelį organizacijoje kylančių problemų? Kamuoja neefektyvi verslo veikla, sudėtinga plėtra naujose rinkose ar konkurencingumo praradimas? Šiame straipsnyje – apie tai, kaip įveikti pastaruosius ir daugybę kitų dažnų iššūkių vienu įrankiu – ISO standartų dėka organizacijoje sustyguotais procesais.

Kokybės vadyba – vienas tų elementų, kurių (ne)egzistavimą organizacijoje pastebėti kone paprasčiausia. Kas signalizuoja, kad įmonėje kokybės valdymo procesai nepriekaištingi ar priešingai – reikalaujantys didesnio įdirbio? Paprastai šis požymis atsispindi finaliniame produkte, kurį vertina klientai, t. y., teikiamoje paslaugoje ar parduodamoje prekėje. Beje, produkto kokybę lemia ne tik jo ilgaamžiškumas ar profesionalus klientų aptarnavimas, bet visa kokybės vadybos sistema: rizikos valdymas, neatitikčių prevencija, o taip pat ir gebėjimas priimti teisingus sprendimus tuomet, jei klaidų nebuvo išvengta. 

Tarptautinis standartas ISO 9001 apibrėžia kokybės vadybos sistemą ir tampa dažnu sprendimu, kai įmonės tikslas – rinkoje pelnyti nepriekaištingo verslo vardą. Šis ISO standartas numato aiškias procedūras ir kontrolės mechanizmus, kurie padeda identifikuoti ir išspręsti galimas problemas dar ankstyvuosiuose etapuose. Rezultatas – sėkmingai sukurta kokybės vadybos sistema. Joje – aiškiai apibrėžtas rizikos valdymas, pokyčių valdymas, veiklos vertinimas, nuolatinis tobulėjimas ir kiti veiksmai, užtikrinantys ne tik aukštesnę produkto kokybę, bet ir mažesnes laiko bei finansines sąnaudas, susijusias su klaidų taisymu ar nepatenkintais klientų poreikiais.

Jei prireiktų identifikuoti vieną svarbiausią veiksnį, lemiantį įmonės sėkmę ar nesėkmę, juo ko gero galėtų tapti rezultatų matavimas. Kokia jo reikšmė verslui? Įmonė, nestebinti savo veiklos rezultatų, rizikuoja laiku nesureaguoti į rinkos pokyčius, priimti netinkamus strateginius sprendimus. Pavyzdžiui, prekybos įmonė gali nepastebėti mažėjančių pardavimų ir atitinkamai nesiimti veiksmų jiems skatinti, o paslaugas teikiantis, tačiau veiklos rezultatų nesekantis verslas – fokusuotis į paslaugas, kurios išties nėra prioritetinės klientams.

Vienas iš sprendimų, leidžiančių išvengti šių pasekmių – jau minėtasis ISO 9001 standartas, reikalaujantis nuolatinio veiklos rezultatų matavimo ir analizės: kiekvienam verslui reikšminga užduotis aptariama 9–ajame ISO 9001:2015 skyriuje „Veiklos vertinimas“. Šis ISO standartas apibrėžia, kaip nustatyti veiklos rodiklius, juos sekti ir analizuoti, taip užtikrinant, kad įmonės procesai būtų nuolat tobulinami. Verslui veikiant pagal ISO 9001 numatytas rekomendacijas, įmonė gali efektyviau vertinti savo veiklą, greičiau reaguoti į tendencijas konkurencinėje erdvėje bei priimti pagrįstus strateginius sprendimus. O visa tai užtikrina ilgalaikę verslo sėkmę.

Rezultatų matavimas – itin svarbi dedamoji augti bei išlikti konkurencingu siekiančiam verslui, tačiau čia ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir inovacijos. Veikiate dinamiškoje rinkoje, kurioje konkurentų produktų krepšelis nuolat kinta, o vartotojų poreikiai – auga? Įmonės, nekuriančios naujų prekių, paslaugų ar procesų esamiems produktams gerinti, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų ir prarasti rinkos dalį. Be to, inovatyvus verslas – visuomet priekyje, tad jis neretai tampa pirmuoju, pritraukiančiu potencialų klientą.

Kaip efektyviai valdyti inovacijų procesus? Moderniam verslui gali būti naudingas ISO 56002 inovacijų vadybos standartas – jis suteikia gaires, kaip generuoti, vertinti ir įgyvendinti naujas idėjas organizacijoje. Šis ISO standartas skatina kūrybiškumą, tačiau drauge užtikrina, kad inovacijos būtų tvarios ir atlieptų rinkos poreikius.

Konkurentų gausioje rinkoje išsiskirti tik savo asortimentu ne visuomet lengva – šiandien klientai ieško ne tik kokybiškų produktų, bet ir gero aptarnavimo bei patikimumo, kurį verslai formuoja imdamiesi tvarumo iniciatyvų ar skirdami daug dėmesio informacijos saugai. Ne veltui net 78 % vartotojų mano, kad tvarumas yra svarbus, o jau 48 % pirkėjų apsisprendė nebepirkti iš verslų, keliančių įtarimą dėl duomenų privatumo užtikrinimo. Deja, tačiau garantuoti visus šiuos privalumus geba ne kiekviena organizacija. Kas tokiu atveju pelno daugiausiai simpatijų konkurencinėje erdvėje? Verslai, kurių veikla artimiausia vartotojų vertybėms.

Norisi būti pastarųjų tarpe? ISO standartai, pasirinkti atsižvelgiant į aktualią verslo nišą, gali padėti veikloje įtvirtinti būtent tai, ko ieško klientai. Pavyzdžiui, įmonėms, norinčioms parodyti savo įsipareigojimą tvarumo principams, pravers ISO 14001 tarptautinis standartas. Veikla, paremta ISO 27001 standartu – dažnas informacijos saugumu besirūpinančių verslų pasirinkimas. Tuo tarpu ISO 22000 standartas apibrėžia maisto saugos vadybos sistemą, ISO 20000 – IT paslaugų valdymą, o ISO 45001 – darbuotojų saugos ir sveikatos vadybą. Dar daugiau populiariausių standartų, kurie gali būti aktualūs ir jūsų verslui – Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) interneto svetainėje.

Augimas ir plėtra užsienio rinkose – tai kiekvienam verslui reikšmingas, tačiau ir iššūkių keliantis žingsnis. Norint pelnyti tarptautinės auditorijos ar užsienio partnerių pasitikėjimą, organizacijai svarbu formuoti teigiamą reputaciją, užtikrinti ypač aukštą siūlomų prekių ar paslaugų kokybę, o taip pat ir atliepti tarptautinius standartus. Čia tvirtus pirmuosius žingsnius naujoje rinkoje garantuoja ne sėkmė, o tinkamas pasiruošimas.

Tarptautiniai, visame pasaulyje pripažinti ISO standartai – puikus įrankis optimizuoti įmonės procesus ir juos pritaikyti įvairių šalių reikalavimams. Nepaisant to, koks ISO standartas pasirenkamas, jis padeda užtikrinti sklandžią, nuosekliai kokybišką įmonės veiklą, o taip pat – ir įsipareigojimą laikytis aukštų standartų. Tai – didžiulis privalumas užsienio įmonėms, ieškančioms patikimų partnerių, ar potencialiems klientams, dar nespėjusiems suformuoti pasitikėjimo nauju žaidėju rinkoje. 

Nors ISO standartai padeda užtikrinti aukštą produktų kokybę, efektyvumą ir optimizuotus įmonės veiklos procesus, pelnytas sertifikatas – veikiau dokumentas, klientams bei partneriams įrodantis atsakingą organizacijos požiūrį į tarptautinių standartų laikymąsi. Tikrasis vertės kūrimas vyksta tuomet, kai įmonė integruoja ISO standartus į kasdienę veiklą, įtraukia darbuotojus ir nuolat tobulina vidinius procesus. Tad svarbiausia užduotimi tiek valdant kokybę, tiek ir matuojant rezultatus, vystant inovacijas, pelnant konkurencinį pranašumą ar plečiantis į naujas rinkas išlieka ne pelnytas sertifikatas, o visgi – ISO standartuose apibrėžiamų principų laikymasis.